Daugeliui paprastų žmonių planuojančių statyti namą yra susidaręs mitas, kad pasyvūs namai „nekvėpuoja“ juose puiki terpė veistis pelėsiui, ar tuose teiginiuose yra teisybės?

Pasyvūs namai yra labai sandarūs ir tokiame name per valandą gali apsikeisti tik iki 0.6 namo oro tūrio esant  50 Pa slėgio skirtumo, nes kuo sandaresnis namas, tuo mažiau šilumos nuostolių patiriama. Paprastai šis rezultatas pasyviuose namuose būna kur kas geresnis ir gali siekti 0.1 ar 0.2, bet tai nereiškia, kad sandarus namas nekvėpuoja. Priešingai, kiekvieno pasyvaus namo būtinas atributas yra mechaninė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu dar vadinama rekuperacine sistema. Ji užtikrina, kad į namą patektų optimalus šviežio oro srautas, kuris yra reikalingas būtent tam namui atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir jo išplanavimą. Esant natūraliam vėdinimui to užtikrinti neįmanoma, nes šviežio oro kiekis priklauso nuo aplinkos sąlygų, temperatūrų skirtumų ir kitų veiksnių, kurių kontroliuoti negalima. Labai svarbu suprasti, kad tiek nepakankamas, tiek ir perteklinis vėdinimas yra labai didelė blogybė energetiškai efektyviam namui.