Dažnai girdime sąvokas ekologiškas, pasyvus namas, energiškai efektyvus arba taupus namas, ar šios sąvokos yra vienodos?

Prie šių sąvokų dar puikiai derėtų: žalias, mažai energijos naudojantis, nulinės energijos,  autonomiškas, alternatyvus, aktyvus. Tikėtina, kad ir šią akimirką kuriame nors pasulio kampelyje gimsta nauja sąvoka.

Jų kūrėjai – valstbinės institucijos, mokslininkai, fizikai, architektai, ekologijos entuziastai.

Visos šios sąvokos iš esmės  apibrėžia skirtingas namų statybos sistemas – koncepcijas. Net pasaulyje puikiai žinomas PASYVUS NAMAS yra ne prekės ženklas, bet statybos koncepcija. Skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingus apibūdinimus.

Visos šios statybos koncepcijos daug kuo panašios. Visų jų kūrėjai nori pastatyti patogius , kuo mažiau energijos naudojančius,  gamtą tausojančius,  prie aplinkos derančius, maksimaliai autonomiškus namus.

Tačiau yra ir skirtumų:

1. Skiriasi  namų statybos sistemų kūrėjų pasirinkti prioritetai:

–          vieniems svarbiau autonomija – namo gebėjimas funkcionuoti be išorinių energijos išteklių,

–          kitiems ekologija, tam tikrai suprantamas natūralumas  ir gamtos išteklių tausojimas– statybai naudojant  ekologiškas medžiagas,  patalpas vėdinant natūralia ventiliacija, lietaus ir nuotekų vandens antrinis panaudojimas,

–          dar kitiems vienas pagrindinių prioritetų – šilumos poreikis  15 kWh/m2 per metus.

2. Kitas skirtumas yra tas, kad kiekvienos namų statybos sistemos kūrėjai ją kūrė tam tikroje konkrečioje vietoje, esnat tam tikroms konkrečioms sąlygoms, aplinkybėms, pagrindinei  IDĖJAI, todėl ten kur tinka viena, nebūtinai  tiks kita. Pavyzdžiui:  jei namo statybos vietoje yra labai mažai saulėtų dienų, tai jokie saulės kolektoriai karštam  vandeniui ruošti nebus efektyvūs, jei nevėjuota,  neveiks vėjo jėgainė,  yra vietų, kur pasiekti  15 kWh/m2 per metus  tiesiog neįmanoma arba yra nepagrįstai brangu.